- išgarsėti
- išgarsė́ti vksm. Ãktorės išgarsė́ja ir dėl sàvo grõžio.
.
išgarsėti
Look at other dictionaries:
išgarsėti — žr. pagarsėti 2: Narsių karžygių, išgarsėjusių kautynėse, vardai artimi ir brangūs visiems žmonėms sp. Plačiai yra išgarsėję uzbekų šilkas, karakulis, vaisiai sp. Šita byla plačiai išgarsėjo BŽ182. garsėti; apgarsėti; atgarsėti; įgarsėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgarsėti — žr. pagarsėti 2: Ta knygutė šį laiką teip apgarsėjo A1883,42. | refl.: Nenorėjau tuo apsigarsėti V.Kudir. garsėti; apgarsėti; atgarsėti; įgarsėti; išgarsėti; nugarsėti; pagarsėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgarsėti — atgarsėti, ėja (atgar̃si, àtgarsia), ėjo intr. 1. balsui atsklisti, atskambėti, atsiliepti: Balsas tris kartus àtgarsia KI327. Tai jau vėl atgarsėjo mums tas balsas Ns1853,2. | refl.: Tas šaukimas atsigarsėjo kiekvienoje ausyje V.Kudir. Rymojau … Dictionary of the Lithuanian Language
garsėti — garsėti, ėja (gar̃si, gar̃sia), ėjo intr. 1. balsui sklisti, skambėti, pasigirsti, aidėti: Kalbos vis gyvėjo ir garsėjo rš. Barškėjo dalgiai, garsėjo grėbėjų dainavimas LzP. Balsas garsėja, ir kanklės vėl skamba Vd. Teip šaukia, kad visa Lietuva … Dictionary of the Lithuanian Language
išgarsėjimas — sm. (1) → išgarsėti: Toks išgarsėjimas būdavo visai nelaukiamas J.Jabl. garsėjimas; atsigarsėjimas; įgarsėjimas; išgarsėjimas; nusigarsėjimas; pagarsėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
kniostelėti — kniostelėti, ėja ( ia), ėjo intr. DŽ 1. staiga pabudus (iš miego, susimąstymo) kilstelėti galvą: Siras kniostelėjo iš snaudulio rš. Vyrai, kaip iš miego kniostelėję, tik žvalgosi į vienas kitą ir tyli Žem. Kniostelėjau iš miego ir pamačiau Up. Ir … Dictionary of the Lithuanian Language
lauras — 1 lauras sm. (1) 1. N, I, LL74 šiltų kraštų visada žaliuojantis medis kvapiais lapais, laurų medis (Laurus nobilis): Vainikas iž lapų medžio lauro SD16. 2. ppr. pl. to medžio šakos, jų lapai, vainikas kaip garbės, pergalės simbolis: Laurais… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugarsėti — intr. 1. garsui nueiti, nuskambėti, nuaidėti: Balsas nugarsi į girias prš. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai I.Simon. | refl.: Ant jos (pilies) viršaus buvo senovėje skylė, į tą įmestas akmenaitis labai nusigarsėdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
pagarsėti — intr. 1. pasigirsti, nuaidėti: Staiga miške pagarsėjo šūvis rš. 2. DŽ garsiam, žinomam pasidaryti: Šeputa buvo pagarsėjęs puikus darbininkų organizatorius, energingas ir narsus draugas rš. Namai jau pagarsėję, bet tu juos dar daugiau išgarsinsi I … Dictionary of the Lithuanian Language
pagyras — pagỹras sm. (2), pãgyras (3b) žr. pagyra: 1. Jo elgesys sukelia pagyrùs (pãgyrus) NdŽ. Tik negirk, tėvai, nes pasigadinsiu, – juokėsi žmona: – pagyrai gadina! LzP. Atrodo, pusę metų lauktum, kol iš jo kokį pagyro žodį išviliotum rš. Tenegundo … Dictionary of the Lithuanian Language
